- strikčioti
- strikčióti, -iója, -iójo intr. NdŽ, DŽ1, strìkčioti, -ioja, -iojo 1. pamažu striksėti, šokinėti: Po laukus kiškiai strikčioja rš. ║ NdŽ išdidžiai aplink vaikštinėti, strekinėti. 2. šokčioti į viršų: Ko tos sprandžinos strìkčio[ja]? DūnŽ. Vanduo, pakeltas aukščiaus paviršio marės, krinta strikčiodamas kaskadomis rš. \ strikčioti; nustrikčioti
Dictionary of the Lithuanian Language.